trūkčioti

trūkčioti
trū́kčioti, -ioja, -iojo K, P.Skar, NdŽ, trūkčióti, -iója, -iójo; Sut 1. tr. už ko suėmus ar paėmus tampyti, timpčioti. | prk.: Mane žmonės iš visų pusių trūkčioja: papasakok, padėk, patark rš. ║ intr. tarpais smarkokai patraukti, retkarčiais truktelėti: Ans tiktai trū́kčio[ja], netrauka kaip reik Als. Trauk vienokiai, netrūkčiok! Šitei trū́kčiodamas ir virvę nutrauksi Ds. ║ intr. netolygiai ką daryti (judėti, veikti, dirbti, funkcionuoti): Arklys trū́kčioja, nevienodai veža DŽ. Sunkvežimis iriasi duobėtu miško keliuku kaukdamas, trūkčiodamas rš. Troleibusas dūzgia, supa, trūkčioja V.Bub. Arklavaris menkas, ir [kuliamoji] mašina eita trūkčiodama Šts. | prk.: Šiame eilėraštyje vykusiai panaudotas trūkčiojantis, kapotas ritmas, laužyta eilutė rš. | Mūsų aiški kalba, o tie (žemaičiai) trūkčiója, trūkčiója! Graž. Gamybos kreivė vis dar trū́kčioja DŽ. 2. tr. traukioti į save: Seniui trūko kantrybės: jis triukšmingai stumdė ir trūkčiojo prie savęs krėslą rš. 3. tr., intr. protarpiais smarkokai timpčioti, kilnoti (pečius, antakius): Trū́kčioti pečius Rtr. Trūkčiojo žilus antakius ir neramiai žiūrėjo į ją rš. Martynas mandagiai linkteri galva ir trūkčioja pečiais I.Simon. 4. intr. KII129, K, KŽ būti traukomam, nevalingai tampytis, virpčioti, krūpčioti: Labai trū́kčio[ja] žandas – niervos Krš. Nusgando, trū́kčioja akis vaikui Žmt. O vaikas trū́kčiojo trū́kčiojo, seilytės pradėjo eit iš burnytės, i pasdarė negyvas Upn. Jo akys buvo užmerktos, jo gyslos trūkčiojo LC1883,37. Jo veidu ritosi ašaros, pečiai pamažu trūkčiojo A.Vencl. Veidas trūkčiojo iš skausmo rš. Jo veidas buvo raudonas, kietai sučiauptos lūpos trūkčiojo V.Bub. Nelaimingojo kūnas spazmiškai trūkčiojo nuo kiekvieno smūgio, bet jis nerėkė, nevaitojo V.Myk-Put. | Daug dirbi – akes trū́kčioja (juok.) DrskŽ. | impers. tr.: Jei akį trūkčioja – giminėse kas nors mirs LTR(Rš). ║ tr. spurdinti, mataruoti: Kampe, įtempusi saitą ir trūkčiodama paskutiniąsias kojas, gulėjo karvė V.Bub. 5. intr. NdŽ sriūbčioti valgant arba geriant. 6. intr., tr. šnirpščioti: O paskui trūkčiodamas nosimi, man skundėsi rš. 7. intr. Rtr smarkiau reikštis su pertrūkiais, trūkinėti: Jos balsas trūkčioja, ji tankiai alsuoja, net girdėti V.Bub. Prabilo jis trūkčiojančiu balsu rš. Trū́kčiojantis kukčiojimas NdŽ. Kraujas trykšta iš žaizdos trūkčiojančia srove, stūmiais, kurie atitinka širdies susitraukimą rš. Trūkčiojamoji srovė VĮ.
trū́kčiojamai adv.: Iš baimės jis kalbėjo trūkčiojamai rš. Kai pradedama dusti – sumažinti tempą, sustoti ir 2–3 kartus trūkčiojamai įkvėpti rš.
◊ pečiaĩs trū́kčioti DŽ stebėtis: O vėliau, kada marti lagaminus atidarė, moterys tik pečiais trūkčiojo J.Paukš.
\ trūkčioti; ištrūkčioti; patrūkčioti; sutrūkčioti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • trukčioti — trukčióti vksm. Trukčióti mẽškerę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • trukčioti — trukčioti, ioja, iojo Š; ser 1. tr. L už ko suėmus ar paėmus nestipriai timpčioti: Į lauką išbėgęs lazda jodinėdavau: rykštele plaku, kad greičiau bėgtų, arba vadeles trukčioju, kad piestu stotųsi Mš. Inleido [virvę] ton skylėn, krutina krutina,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • trūkčioti — vksm. Troleibùsas dū̃zgia, sùpa, trūkčioja …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • trūkčiojimas — sm. (1) K, DŽ, NdŽ 1. BŽ113, KŽ → trūkčioti 1. ║ Kad trūkčiojimas [akėjant] būtų mažesnis, reikia arklius nuo akėčių toliau kabinti J.Krišč. 2. BŽ113 → trūkčioti 3. 3. K, Rtr, BŽ113, KŽ → trūkčioti 4: Kad jis nemiega, aš supratau iš nervingo vokų …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • trukčiojimas — sm. (1) 1. L → trukčioti 1. 2. → trukčioti 3: Aš jaučiau jos širdies plakimą ant mano grobų, jaučiau josios kūno trukčiojimą rš. 3. → trukčioti 5: Širdis dirba su trukčiojimais Mrc …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patrūkčioti — K, NdŽ 1. intr., tr. kiek trūkčioti, gūžčioti: Ji patrūkčioja pečiais ir pakraipo galvutę I.Simon. 2. intr. kiek virpėti, suvirpčioti: Patrūkčio[ja] dar žandas Krš. trūkčioti; ištrūkčioti; patrūkčioti; sutrūkčioti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bevalda — bevaldà sf. (2) negalėjimas valdyti, nevaldymas: Jo motina serga sąnarių bevaldà Rd. Nuo nikotino pirmiausiai pradeda trukčioti kūną; paskui eina bevalda sąnarių V.Kudir …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dirgsnoti — dirgsnoti, oja, ojo intr. 1. trūkčioti: Nervingas jo veidas dirgsnojo, padyrusios akys švytėjo LzP. 2. lynoti, snyguriuoti: Sniegulės dirgsno[ja] po truputį, t. y. snaigulė[ja], snigno[ja] J. Jau dirgsnoja – ima lynoti, snyguriuoti J.Jabl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dirgčioti — dìrgčioti, ioja, iojo intr., tr. dilgsėti, trūkčioti: Kartais nieko tai rankai, o kartais tiktai dìrgčio[ja] dìrgčio[ja] Jrb. Paakius dìrgčioja Grž …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • driūksėti — driūksėti, driūksi, ėjo intr. 1. Kos42 pašokomis eiti, bėgti, liuoksėti, šokinėti, šokuoti: Bėrasai jau driūksi kažin kur Kp. Mūsų bėris labai driūksi (krūpčioja, baidosi): maža kiek, tuoj driūkt ir šoka Km. Jis eidamas driūksi Rk. 2. prk.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”